Klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, dar vadinami Houvalto rūmais, baigti restauruoti 2016 m. kovo mėn. Šiuo metu rūmų pastatas priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, ūkio pastatai privatizuoti. Čia įsikūręs Vilniaus krašto etnografijos muziejaus filialas – Maišiagalos tradicinių amatų centras, rengiami įvairūs kultūriniai renginiai.

Teigiama, kad būtent čia yra gyvenęs, kovojęs, baigęs gyvenimą Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Nuo XIV a. pabaigos rašytiniuose šaltiniuose minimas Didžiajam kunigaikščiui priklausęs Maišiagalos dvaras. Valdovo priklausomybėje miestelio teritorija, o drauge ir dvaras, išbuvo iki XVIII a. pabaigos, keitėsi tik vietovės laikytojai. Pastaraisiais XVII a. buvo Sapiegos, Tyzenhauzai, XVIII a. Eperješai, pastarojo šimtmečio pabaigoje Maišiagalos dvaras, iki tol priklausęs valdovui, tapo privačia Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio valda. 1794 m. sukilimo metu žuvus I. Masalskiui, valda atiteko Potockiams, vėliau Valavičiams, paskutiniaisiais dvaro valdytojais tapo Houvaltų giminės atstovai, gyvenę Maišiagaloje iki Antrojo pasaulinio karo.

Onuprijaus Hauvalto iniciatyva 1806-1812 m. pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai. Rūmų projekto autorius – žinomas to meto Vilniaus architektas, Vilniaus Universiteto profesorius Mykolas Angelas Šulcas. Architektui mirus, projektas įgyvendintas tik iš dalies. Dvaro sodybos pastatų kompleksas susiformavo XIX a. – XX a. pradžioje.

Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitus santvarkoms dvare buvo apgyvendinti kolūkiečiais tapę ponų samdiniai. 8–jame dešimtmetyje po rekonstrukcijos rūmuose buvo įkurdinta tarybinio ūkio kontora, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Houvaltų rūmai tapo mokykla.