Dubingių miestelis įsikūręs Asvejos ežero pakrantėje. 

Kadaise čia buvo didžiųjų kunigaikščių valda. XIV a. pirmoje pusėje suręsta medinė pilis nuo Livonijos ordino antpuolių gynė kelią į ↑ Vilnių. 1412–1413 m., valdant Vytautui, pastatyta nauja pilis. Iki 1430 m. pilies teritorijoje iškilo katalikų bažnyčia. XV a. pabaigoje Dubingių valdą kaip paveldimą su pilimi gavo Mikalojus Radvila. 

XVI a. antroje pusėje – XVII a. pradžioje Dubingiai tapo viena svarbiausių Radvilų rezidencijų. Didikai titulavosi Biržų ir Dubingių kunigaikščiais. 1547–1548 m. Dubingių pilyje po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu gyveno Barbora Radvilaitė. Radvilų laikais buvusios katalikų bažnyčios vietoje įkurta evangelikų reformatų bažnyčia. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje ji buvo viena svarbiausių giminės narių laidojimo vietų. Evangelikų reformatų bažnyčia sudegė 1735 metais. Pilis sunyko XVIII a. viduryje. 

Dubingių piliavietė, esanti į pietvakarius nuo miestelio, – viena didžiausių Lietuvoje. Joje buvusios bažnyčios vietoje rasta laidojimo kriptų, juodo marmuro plokščių fragmentų. Po šventovės altoriumi rasti palaikai – spėjama, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidloveckytės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio ir didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo, jo sūnaus Naugarduko vaivados Mikalojaus Radvilos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurininko ir Vilniaus kašteliono Jonušo Radvilos, Kristupo Radvilos Perkūno pirmosios žmonos Kotrynos Onos Sobkuvnos, taip pat Mikalojaus Radvilos Rudojo vaikaičio Mikalojaus (mirė mažametis) – iškilmingai perlaidoti 2009 m. specialiai įrengtoje kriptoje. 

Nuo 2003 m. vykdant archeologinius kasinėjimus, aptikti Radvilų rūmų likučiai. Jie uždengti gaubtu ir eksponuojami lankytojams. 

Aistė Paliušytė