1840 metais profesorius Martynas, Liudvikas Gediminas Rėza buvo palaidotas Karaliaučiaus  Katedros kapinėse. Kapinių nebėra. Buvusių kapinių vietoje dabar vaikų darželio žaidimų aikštelė. Išliko tik mūrinė kapinių tvora, esanti šalia Branderburgo vartų, ant kurios 2007 metais buvo atidengta atminimo lenta skirta profesoriui Martynui, Liudvikui, Gediminui Rėzai ir Karaliaučiaus universiteto rektoriams Karlui Burdacui ir Jokūbui Krausui.

Martynas Liudvikas Gediminas Rėza – lietuvių literatūros istorikas ir kritikas, poetas, folkloristas, žymiausia XIX a. pradžios Prūsų Lietuvos kultūros figūra.

Jis gimė 1776 m. sausio 9 d. Karvaičiuose (Neringa, Prūsija), mirė 1840 m. rugpjūčio 30 d. Karaliaučiuje. 1795–1799 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, nuo 1807 m. jame dėstė, buvo universiteto lietuvių kalbos seminaro vadovas, Prūsijos armijos kapelionas. Savo kūrybinį kelią pradėjo eilėraščiais vokiečių kalba (eilėraščių rinkinys Prutena, t. 1, 1809; t. 2, 1824), kuriuose ryškėjo preromantinė dvasia – idealizuojama istorinės Prūsijos praeitis ir kultūros vertybės, akcentuojami  patriotiniai idealai. Rėza naujai į lietuvių kalbą išvertė Bibliją (1816) ir parašė pirmą Lietuviškos Biblijos istoriją vokiečių kalba bei vokiškus savo vertimo filologinius kritinius komentarus. Šie kūriniai sudaro lietuvių filologinės biblijotyros – Biblijos tyrinėjimų – pamatus. 

Rėza darbavosi ir literatūros srityje, suredagavęs parengė pirmąjį Kristojono Donelaičio Metų leidimą (1818) su vertimu į vokiečių kalbą. Knygos įvade jis pateikė plačią studiją apie Donelaičio kūrybą, ji tapo pirmuoju moksliniu Donelaičio kūrybos įvertinimu. Jis taip pat išvertė į lietuvių kalbą Ezopo pasakėčių rinkinį, kuriame paskelbė ir Donelaičio pasakėčias (Aisopas, arba Pasakos, 1824). Domėdamasis „tautų dvasia“ Rėza rinko lietuvių tautosaką ir 1825 m. išleido dainų rinkinį su vertimais į vokiečių kalbą Dainos, kurio vokiškame įvade pateikė išsamią lietuvių liaudies dainų turinio ir formos raiškos analizę. Iš šio rinkinio lietuvių dainos pirmą kartą buvo išverstos į daugelį pasaulio kalbų. Rėza rašė laiškus Johanui Volfgangui Gėtei (Johann Wolfgang von Goethe), kuris teigiamai įvertino lietuvių dainų savitumą. 1814 m. Rėza vokiečių kalba išleido dienoraštį Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo įvykius, kuriame aprašė savo Napoleono karo metų kelionę su armijos daliniais per įvairias Europos šalis, fiksuodamas jų kultūros paminklus ir etnografijos detales, vertindamas tautų savitumus. Autoriaus kūryba ir veikla atspindėjo Apšvietos epochos idealus ir sykiu demonstravo ankstyvojo romantizmo pradžią.

Dainora Pociūtė-Abukevičienė