Kriukai iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupų Pašvitinio dvarui. Gyventojai savo lėšomis 1792 m. pastatė medinę bažnyčią. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis jai suteikė parapijos teises. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis 1803 m. paskyrė 2 valakus žemės.

Lietuviškos spaudos draudimo laikais klebonas Kazimieras Marma platino draudžiamą spaudą, 1906 m. įsteigė knygynėlį, 1908 m. – Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrių.

1928 m. Kriukuose įsikūrė pavasarininkų kuopa. Bažnyčia 1936 m. paaukštinta, pristatytas bokštas. 1993 m. bažnyčią sugriovė viesulas. Traukdamiesi raudonarmiečiai Kriukuose sušaudė Joniškio gimnazijos kapelioną vikarą Povilą Racevičių (1908–1941).

Bažnyčia liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su trisiene apside, vienabokštė. Stogų kryžmoje yra bokštelis. Šventoriuje įrengtos medinės Kryžiaus kelio stotys. Po viesulo išliko bažnyčios varpinė, yra koplyčia, šventoriuje – medinės Kryžiaus kelio stotys.