Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Vėliau jis priklausė Bagnievskiui, kuris dvarą pardavė Julijonui Pac Pamerneckiui. Šis XIX a. antrajame ketvirtyje ir pastatė vėlyvojo baroko stiliaus rūmus. Tai buvo stačiakampio formos dviaukštis pastatas. Fasado viduryje buvo triašis dar vienu aukštu paaukštintas iškyšulys užbaigtas trikampiu stogo kraigu. Fasadinę dalį puošia terasa ir balkonas. Pamerneckio sūnūs pardavė dvarą prancūzų kilmės rusų caro admirolui Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940-ųjų metų. Dvaro savininkė Eugenija de Bondi kartu su kitais Ukmergės kalėjimo kaliniais nužudyta NKVD kareivių 1941 m. birželio 24 d. Zarasų rajone.

Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, buvo apleisti vėliau remontuoti ir vėl apleisti.

Paveldėtoja savo seneliams priklausiusio dvaro atstatyti nesiryžo. Praėjus keliolikai metų po to, kai moteriai buvo grąžinta nuosavybė, ji nusprendė rūmus parduoti. Dabar jų savininkas yra Vladas Algirdas Šemeta.