Gusevo agropramoninio koledžo pagrindinė įžymybė yra garsioji Otto Chaicherto freska, kurioje pavaizduotas karalius Fridrichas Vilhelmas I, sutinkantis persikėlėlius iš Zalcburgo žodžiais: ,,Man - naujieji sūnūs, Jums – miela tėvynė!“ Freska yra koledžo aktų salėje.

Freskos istorija stebinanti. Ji nutapyta 1912 – 1913 metų laikotarpyje. Iki karo aktų salėje buvo aukštesniosios berniukų mokyklos koplyčia. Žinomas vokiečių dailininkas Ottas Chaichertas tapė ją ant koplyčios sienos du metus. Freska buvo atidengta 1913 metais, kada buvo švenčiama Fridrichšulės 150-osios įkūrimo metinės, o pačiai mokyklai suteikė gimnazijos statusą.

Sovietmetyje, mokyklos patalpose įkūrus technikumą, freskos siužetas buvo pripažintas neatitinkantis sovietmečio dvasiai ir tuo labiau jis niekaip nebuvo surištas su žemės ūkio tema, todėl buvo priimtas sprendimas uždažyti freską. Iš pradžių siena buvo uždažyta kreidiniais dažais, po to remontų metu keletą kartų buvo perdažoma aliejinias ir kreidiniais dažais.

Salėje vystantiems renginiams rengti buvo pastatyta scena, o po to ant metalinio karkaso buvo įtemptas ekranas, ant kurio buvo demonstruojami kino filmai.

Metalinio karkaso montavimo metu freska buvo pažeista atskiromis metalinėmis konstrukcijomis. Be to, karo metu mokyklos kieme sprogus sviediniui, sviedinio skeveldra pataikė į freską ir pažeidė joje nutapytą dangų. Tačiau svarbiausi freskos kompozicinės vietos liko nepažeistos.

Stebuklingu būdu freska išliko. 2006 metais, kai Peterburgo restauratoriai sužinojo apie freską, jie nepatikėjo, kad ji išliko. Jie buvo įsitikinę, kad tokio vėlyvo periodo freska neturi jokios meninės vertės.

Tik atvykę į vietą Peterburgo Valstybinio istorijos ir religijos muziejaus restauratoriai padarė išvadą: radinys priskiriamas prie žymiausių meno kūrinių, kad tai tikra freska, nutapyta ant drėgno tinko. Pagal specialistų vertinimą, freska buvo nutapyta naudojant klasikinę technologiją, kuri padėjo išlikti freskos dažų sluoksniui.

Restauracija vyko daugiau kaip du metus ir tam buvo išleista daugiau kaip trys milijonai rublių. Dabar freska atrodo beveik taip pat, kaip buvo nutapyta daugiau kaip prieš šimtą metų, o Guseve atsirado nauja vieta ekskursijoms.

Žiūrint į freska, atima žadą. Jokios fotografijos negali perduoti piešinio gradioziškumą 8x17 metrų! Freskos unikalumas ne tik jos dydyje. Šiandieną tai viena didžiausių pasaulyje freskų, kuri yra nepašvęsta religiniam siužetui. Sakoma, kad freskoje pavaizduotose žmonėse galima atpažinti tikruosius pabėgėlius, o vyras su maišu, tai dailininko autoportretas.

Taigi, apie freską.

Freska Fririchšulės (dabar Gusevo agropramoninis koledžas) salėje Gumbineno vyriausybės buvo užsakyta dailininkui Otto Chaichertui 1912 m. ryšium su pasiruošimu 150 metų Fridrichšulės jubiliejaus iškilmėms ir skirta 180 metu zalzburgiečių persikėlimui į Rytų Prūsiją. Dainininkui buvo pateikta užduotis parodyti zalcburgiečių ryšį su jų naująja tėvyne – Gumbinneno vietove. Dailininkas puikiausiais susidorojo su užduotimi, freska pagal savo meninį lygį gavo didelį pripažinimą ir iš karto buvo įvertina kaip aukšto europinio meninio lygio kūrinys. Freskoje buvo pavaizduota kolona persikėlėlių iš Zalcburgo, atvykstančių pėsčiomis ir vežimais.

Ilgų mėnesių kelionės išvargintus zalcburgiečius sutinka karalius, stovintis su didele svita. Freskos apačioje yra užrašyti žodžiai, priskiriami karaliui Fridrichui Vilhelmui I: ,,Man - naujieji sūnūs, Jums miela tėvėnė“.

Freskos unikalumas ne tik jos dydyje, bet ir jos originalus išdėstymas skliautinėje sienoje, kur atskiros medinės stogo konstrukcijos, simetriškai kertančios pačią freską suteikia jai erdvinį įspūdį.

Freskos siužetas sekantis: Europoje įsigalėjo katalikiškoji religija, tačiau tuo metu atsirado Martyno Liutero pasekėjai (liuteronai, protestantai, evangelistai). Jie nesilankydavo katalikų bažnyčiose, todėl turėdavo mokėti baudas. Po to buvo išleistas įsakas apie tai, kad tie, kurie nesilaiko katalikiškų pažiūrų, turi palikti šalį, tačiau jiems nebuvo leista išsivežti su savimi vaikų, kuriems nesukako 12 metų. Tuo metu Rytų Prūsijoje siautėjęs maras nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių. Karalius Fridrichas Vilhelmas I išleido persikėlėlių patentą, kuriuo paskelbė, jog tie, kurie išreikš norą persikelti į Prūsija, iš karto tampa karaliaus piliečiais ir įgauna jo globą. Jam taip pat pavyko susitarti su Austrijos karaliumi, kad iš pabėgėlių šeimų vaikai nebūtų atimami.

Zalcburgiečių kelionė prasidėjo 1732 metų vasario mėnesį ir jų kelionė tesėsi 3 mėnesius. Kai persikėlėlių kolona vyko per Berlyną, karalius, apsimetęs eiliniu berlyniečiu, sutinkančiųjų minioje stebėjo kaip sutinkami pabėgėliai Vokietijoje.

Karalius suteikė laisvas žemes ir namus pabėgėliams, o kam jų neužteko, iš valstybės iždo buvo teikiama materialinė pagalba būstų statyboms. Karalius Fridrichas Vilhelmas I dažnai važinėjo po šalį ir domėjosi savo piliečių gyvenimu. Po penkerių metų po zalcburgiečių atvykimo į Rytų Prūsija, karaliaus sūnus Fridrichas II didysis vyko su savo tėvu į kelionę po tą kraštą. Pamatęs žydinčius ir prižiūrimus laukus bei pastatus pasakė: ,,Labiau žydinčio ir klestinčio krašto aš niekur kitur nemačiau ir visa tai padaryta vieno žmogaus – karaliaus!“

Freska nutapyta šviesiomis, džiaugsmingomis spalvomis. Žmonės paliko savo tėvynę ir išvyko į už 1000 kilometrų ieškoti naujos, geresnės. Paveiksle daug siužetų. Kairioji freskos pusė yra mažiau reikšminga, negu dešinė. Dešinėje pusėje persikėlėlius vaišina vandeniu, kas pasako apie gyventojų svetingumą. Dvi moterys, esančios kairėje, nepatenkintos, turbūt tokių visada galima sutikti bet kokiame susibūrime. Dailininkas save nutapė kaip stebėtoją – žmogus su maišu (restauracijos metu pirmiausia pasirodė dailininko veidas).

Pirmame paveikslo plane yra vežimas, kuriame moteris su maža dukryte meldžiasi už- mirštantį vyrą ir tėvą. Šiam siužetui pozavo dailininko duktė Eva-Marija Berger. Yra vienas personažas, kuris žiūri į salę, tai berniukas, kurį piešiant dailininkas pavaizdavo savo sūnaus prototipą, todėl, kad paveikslas buvo nutapytas 1912-1913 metai, o sūnus gimė 1918 m. Jis 1941 metais žuvo fronte Sočyje. Paveikslo centre kibitkoje pavaizduota moteris su kūdikiu ant rankų, joje dailininkas nupiešė savo žmoną. Skrybėlės rankose – džiaugsmo gestas.

Po restauracijos freska buvo atidengta 2008 m. gegužės mėnesio 24 dieną. Atidengime dalyvavo dailininko anūkas Elk Michael Berger. Restauracijai buvo išleista apie 3 milijonus rublių. Tuo metu Gusevo municipaliteto biudžetas sudarė 50 milijonų rublių, tačiau restauracijai buvo skirtas vienas milijonas, vieną milijoną skyrė Kaliningrado srities gubernatorius G.Bosas, vieną milijoną surinko zalcburgiečiai. Gusevo miesto dienai kasmet, pagal tradiciją, moksleivių tarpe rengiami kūrinių apie freską konkursai.