Prezidento A. Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje. Jis nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo, 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės – Užulėnio.

Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 – ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas, sudarytas daugiausia iš tautininkų, išleido A. Smetonai pagerbti Dovanos ženklus. Vienas kainavo 5 litus. Juos platinant buvo surinkta nemaža pinigų suma, ir už juos 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Didžiausią jos dalį sudarė žemė (Lėno palivarkas), įsigyta iš Taujėnų dvaro savininko kunigaikščio Konstantino Radvilos. Kita žemė buvo pirkta iš Lėno bažnyčios, Užulėnio mokyklos ir naujakurių. 25 ha miško A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras. Tokiu būdu susiformavo apie 110, 2 ha žemės sklypas, kuris buvo pavadintas Užugirio kiemu.

1935 m. architektas Feliksas Vizbaras suprojektavo Užugirio dvaro pastatus bei kruopščiai prižiūrėjo statybos darbus.

1936 – 1938 m. per Užugirio kiemo žemes buvo nutiesti nauji Užulėnio – Pagirių ir Užulėnio – Naujasodžių vieškeliai.

1937 m. vasarą, pastačius gyvenamuosius rūmus, A. Smetona su šeima pirmą kartą vasarojo savo ūkyje. Yra išlikę to laikotarpio rūmų aprašymų:
“Dviejų aukštų mūriniai rūmai (…) buvo gražūs ir patogūs. Iš lauko pusės juos labai puošė keturios tašyto granito kolonos, pastatytos prieš didžiąsias paradines duris, du antrame aukšte atviri balkonai, baltai dažytos sienos, raudonas čerpių stogas, o užpakalyje, pirmame aukšte, didelė atvira aikštelė be stogo. (…) buvo įvestas vandentiekis iš gilaus šulinio, įrengta kanalizacija, vonios ir kt. Elektros dar nebuvo (…) ūkis su Kaunu buvo sujungtas telefonu. Sodyba apsodinta vietiniais medžiais ir krūmais, ypač lazdynais, užveistas didokas vaismedžių sodas, įrengti šiltnamiai (…)”. “Gyvenamieji namai kumečiams buvo mediniai, bet žymiai geresni. Visur buvo lentinės grindys, koklinės krosnys bei viryklos, dideli langai, aplink namą gražia tvorele aptvertas darželis. Didžiulis klojimas su įdomia stogo ir gegnių konstrukcija – rėminiais skliautais. Tvartai ir kiaulidės įrengta moderniai”.

Apie trejus metus užtruko ūkio inventoriaus ir gyvulių supirkimas. Ūkio tvarkymo ir priežiūros darbams vadovavo A. Smetonos sesuo Julija Smetonaitė. Rūmų vidaus apstatymu ir tvarkymu rūpinosi A. Smetonos žmona Sofija Smetonienė. Interjeras buvo įrengtas kukliai, bet tvarkingai ir skoningai.

Užugirio dvaras Prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Sprendžiant iš Prezidento adjutanto V. Šliogerio atsiminimų, A. Smetona planavo šį ūkį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla.

Prezidentas A. Smetona tik kelias vasaras spėjo pavasaroti dvare – Užugirio kieme. 1940 m., okupavus Lietuvą sovietams, Užugirio kiemo dvaras buvo nacionalizuotas, jo savininkas paskelbtas “liaudies priešu Nr. 1”.

Po II pasaulinio karo 65 ha žemės dvaro žemės ir ūkiniai pastatai atiteko tarybiniam ūkiui, o rūmuose buvo įkurdinta tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija.
1954 m. dvaro centras priklausė čia įkurtai Užugirio narkologinei ligoninei, vėliau buvo Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės narkologinis skyrius.

2008 m. dvaras perduotas Ukmergės rajono savivaldybei. Nuo 2012 m.