Pirmoji bažnyčia Šalčininkuose buvo pastatyta 1410 m. ir įsteigta parapija. Jonas ir Ona Glebavičiai 1523 m. paskyrė parapijai žemę, kitą turtą. 1596-1622 m. Šalčininkų bažnyčioje veikė evangelikų reformatų maldos namai. Bažnyčios žemės ir turtai atiteko Šalčininkų savininkams. 1662 m. Šalčininkų bažnyčia dar buvo vadinama Šv. Mykolo bažnyčia. 1655 m. Maskvos kariuomenė ją sudegino. Po 1674 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Apie Šalčininkų bažnyčią išsamiau galima perskaityti J. Kurčevskio knygoje ,,Biskupstwo Wileńskie od jego założenia aż do dni obecnych ...“ (1912). XVIII a. prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. Joje 1795-1796 m. vaikus mokė vargonininkas. 1812 m. bažnyčia su archyvu sudegė, nauja atstatyta 1832 m. 1944 m. bažnyčia vėl sudegė, pamaldos laikytos kapinėse grafų Vagnerių koplyčioje. Tai buvo kuklus, nedidelio kompaktiško tūrio, stačiakampis (10,0X6,2 m.) statinys, dengtas čerpių stogu. Pagrindinis fasadas buvo keturių toskaninių kolonų portikas. Fasadus juosė nesudėtingas karnizas ir pastogės trauka. 1949 ir 1986 m. ji buvo padidinta. 1840 m. statytos grafų Vagnerių koplyčios išsaugoti nepavyko, liko tik koplyčios rūsiai. Sovietų valdžia neleido statyti bažnyčios kitoje vietoje. 1992 m. pradėtos rinkti aukos naujos bažnyčios statybai. Dešinėje plento į Vilnių pusėje, šiaurinėje miesto dalyje, stovi XVIII a. statyta mūrinė 6 metrų aukščio Šv. Jackaus koplyčia. Tai istorizmo epochos, ažūrinė su portikais abiejuose tarpsniuose, neobizantinė koplytėlė, kurios autorius Laurynas Gucevičius. Šv. Jackaus skulptūra sovietmečiu buvo išplėšta.