Bažnyčios statybos iniciatorius prelatas a.a. Bronislovas Burneikis gimė 1923 m. sausio 9 d. Tverų parapijoje, Plungės rajone. Studijavo Telšių, vėliau Kauno kunigų seminarijoje. 1950 m. rugsėjo 24 d. buvo įšventintas į kunigus. Dirbo vikaru Veiviržėnuose, Telšių katedroje ir vėliau Klaipėdoje. 1961 m. areštuotas ir nuteistas 4 m. kalėti. 1988 m. gegužės 31 d. Telšių vyskupo buvo paskirtas Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonu ir dekanu. Įpusėjus Marijos Taikos Karalienės bažnyčios restauravimo darbams klebonas Bronislovas Burneikis išrūpino šv. Juozapo Darbininko parapijai sklypą, pastatydino laikiną koplyčią ir pradėjo kloti naujai bažnyčiai pamatus. 1990 m. kovo 22 d. buvo išskirtas 3 ha žemės sklypas Smiltelės gatvėje naujos bažnyčios statybai. Po kelių mėnesių, 1990 m. gegužės 1 d. buvo pašventintas kertinis šv. Juozapo Darbininko bažnyčios akmuo ir šv. Mišios imtos aukoti lauke. Po kelerių dienų, t.y. 1990 m. gegužės 10 d. paskelbtas statomos bažnyčios projekto konkursas. Buvo manoma, jog įpusėjus statybos darbams, labai greitai bus galima melstis statomos bažnyčios rūsyje. Tačiau greitai paaiškėjo, jog tai nebus taip paprasta, nes pastebėta, jog žemė yra labai vandeninga, nelygi. Vien žemės lyginimo ir nusausinimo darbai užėmė nemažą laiko dalį. Todėl 1990 m. kun. Bronislovo Burneikio rūpesčiu Smiltelės gatvėje pradėta statyti laikina koplyčia. 1990 m. spalio mėnesį ji statyti baigta ir imta joje melstis. Laikiną šv. Juozapo Darbininko koplyčią 1990 m. lapkričio 11 d. pašventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Kaimyninės parapijos draugiškai stengėsi, kiek kas galėjo, padėti statomai bažnyčiai. Kun. Bronislovui Burneikiui tarpininkavo ir labai padėjo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vikaras kun. Petras Šiurys. Jo rūpesčiu pastatytas laikinosios šv. Juozapo Darbininko koplyčios zakristija. Taip pat didelę paramą teikė Kristaus Karaliaus bažnyčios altarista kun. Jonas Rudzinskas – padėjo aukoti šv. Mišias, klausyti išpažinčių ir pan. 1991 m. pradėti mūrinės šv. Juozapo Darbininko bažnyčios darbai. Bažnyčios projekto konkursą laimėjo architektai Saulius Plungė, Valdas Janulis ir Gintaras Čičiurka. Statybos darbų vykdytojas – Mečislovas Šukys, konstruktorius – O. Žemaitis. Statybas savo aukomis gausiai rėmė parapijos tikintieji, taip pat padėjo įvairios organizacijos. Tikintieji mielai talkino bažnyčios statybos darbuose, buvo organizuojamos talkos. Greitai tikinčiųjų rūpesčiu buvo pakloti mūrinės bažnyčios pamatai. Deja, fizinės ir dvasinės kančios, patirtos kalėjime, paveikė kun. Bronislovo Burneikio sveikatą ir 1991 m. rugsėjo 10 d. nustojo plakusi šio žmogaus širdis. Jis paliko visus jį mylinčius tikinčiuosius bei pradėtus gražius darbus. Tačiau prieš mirtį jis panorėjo, kad į šią statomą bažnyčią atvyktų tėvai jėzuitai. Taigi, į šią parapiją Telšių vyskupas Antanas Vaičius pakvietė jėzuitą Ladislovą Baliūną SJ ir paskyrė jį šios parapijos klebonu. Jis atvyko iš Gegužinės parapijos (Kaišiadorių raj.) 1991 m. rugsėjo 16 d. (praėjus 6 dienoms po kun. Bronislovo Burneikio mirties). Jam talkino jėzuitų vienuoliai Rimantas Gudelis SJ ir Jonas Zubrus SJ. 1992 m. kovo 22 d. į šią parapiją buvo paskirtas vikaru jėzuitas Antanas Šeškevičius SJ. Tai buvo pirmieji jėzuitai Klaipėdoje, kurie tęsė pradėtus a.a. kun. B. Burneikio darbus. Mūrinė šv. Juozapo Darbininko bažnyčia po truputėlį augo. 1992 m. rugpjūčio 14 d. parapijos klebonas L. Baliūnas SJ išvyko į Biržus, o klebonu buvo paskirtas toje pačioje parapijoje vikaru tarnavęs jėzuitas R. Gudelis SJ. Tačiau ir jis greitai išvyko kartu su vikaru jėzuitu J. Zubrumi SJ. Ilgai parapijos tikintieji laukė naujo klebono. Juo buvo paskirtas jėzuitas Algis Baniulis SJ, atvykęs į šv. Juozapo Darbininko parapiją 1993 m. gegužės 30 d. Tą pačią dieną atvyko ir vikaru paskirtas jėzuitas Vidmantas Šimkūnas SJ. Po kelių metų, t.y. 1995 m. rugpjūčio 18 d. į parapiją sugrįžo jėzuitas L. Baliūnas SJ, o jėzuitas Vidas Karvelis įsijungė į Klaipėdos jėzuitų gretas 1997 m. sausio 4 d. Šioje bažnyčioje taip pat kunigavo Stasys Kazėnas SJ.

Visą tą laiką jėzuitai rūpinosi savo parapijos tikinčiaisiais, laikinąja koplyčia bei statoma mūrine bažnyčia. Statomos mūrinės bažnyčios patalpose prisiglaudė 1995 m. kovo 19 d. įkurtas Dvasinės pagalbos jaunimui centras, kuriame parapijos jaunimas aktyviai įsijungė į įvairias prevencines programas ir tapo šio centro savanoriais. Šv. Juozapo Darbininko parapijos klebonas jėzuitas A. Baniulis SJ – vienas iš šio centro steigėjų.

Kartu su jėzuitų vienuoliais šioje parapijoje dirbo ir Švenčiausios Jėzaus Širdies Tarnaičių seserų kongregacijos seserys (Širdietės).

Jėzuitams kunigaujant šioje parapijoje buvo įkurtas Katechetikos centras, Pranciškonų (pasauliečių) III-iasis ordinas, JAS ir MAS ateitininkų kuopos, veikė trys chorai: vaikų, jaunimo ir sumos. Sumos choro giesmininkams talkino vargonininkas Gilvydas Bendoraitis, vaikų chorui – Auksė Jautakytė (Laureckienė), jaunimo chorui – ses. Otilija Siniūtė ACJ. Moksleivių  ateitininkų kuopa įkurta 1991 m. lapkričio 3 d. o jaunučių šv. Aloyzo Gonzagos ateitininkų kuopa įsikūrė 1994 m. sausio 26 d. Kuopos globėja Jurana Kupšienė, dvasios vadas Vidmantas Šimkūnas SJ. Jėzuitų dvasinis vadovavimas padarė nemažą įtaką parapijos jaunimui besirenkant profesijas, pašaukimus į kunigystę ir į pašvęstojo gyvenimo luomą. Vien 1993 m. kunigų seminarijose studijavo 9 seminaristai.

Jėzuitams 2000 m. birželio mėn. išvykus iš Klaipėdos parapija grįžo į vyskupijos kunigų rankas. Parapijos klebonu 2000 m. birželio 7 d. buvo paskirtas kunigas Saulius Damašius, kuris šioje parapijoje klebonavo iki 2009  m. 2000 m.  didžiųjų švenčių metu (šv. Kalėdų ir šv. Velykų progomis) šv. Mišios pirmą kartą  aukotos  visų taip lauktoje  didžiojoje bažnyčioje.

2003 – 2004 m.  šv. Mišios pradėtos aukoti didžiojoje bažnyčioje nuolat.

Didžioji bažnyčia buvo iš vidaus nutinkuota, išklotos grindų plytelės, bažnyčios centre pakabinta skulptūra, sutvarkytas centrinis altorius,  iškeltas kryžius tarp bokštų, nupirkta nauja įgarsinimo aparatūra, pakabinti elektroniniai varpai,  sutvarkytos dabartinės raštinės patalpos, 2009 m. gegužės mėn.  sutvarkyta bažnyčios aplinka (išasfaltuota aikštelė).

Iki 2007 metų mūsų parapija buvo didžiausia parapija Europoje, pagal jai priklausančių gyventojų skaičių. 2007 m. sausio 7 d.  įkurta šv. Brunono Kverfurtiečio parapija.  Dalis šv. Juozapo parapijos ploto buvo atskirta ir dabar priklauso naujai įsikūrusiai parapijai. Šios parapijos tarnautojai pranciškonai konventualai prieš tai mūsų parapijoje tarnavo vikaro pareigose.

2008 m. lapkričio 2 d. buvo padegta buvusi šv. Juozapo Darbininko medinė bažnyčia, jos ugniagesiai nebeišgelbėjo. Parapijiečiai liko su skausmu širdyje, nes toji „medinukė“ daugeliui paliko neišdildomus, šiltus prisiminimus.

Klebonui Sauliui Damašiui vadovaujant parapijoje veikė įvairios grupelės ir organizacijos: ateitininkai, jūrų skautai, Pranciškonų pasauliečių ordinas, Taize maldos grupelė, „Marijos legionas“, charizmatinio pobūdžio grupelės (Vidinio gydymo tarnystė; Tikėjimo pagrindų I ir II metai; vyrų, moterų bei jaunimo maldos grupelės; šlovinimo grupė; „Mamos maldoje“ grupelė). Parapijoje veikė vaikų, jaunimo ir sumos chorai. Buvo švenčiamos tradicinės parapijos šventės: gegužės I-oji (atlaidų diena), Užgavėnės. Klebonas skirdavo daug lėšų parapijiečių dvasiniam augimui (rekolekcijoms, stovykloms, seminarams, konferencijoms, teminiams susitikimams su dvasininkais ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų).

Turbūt, didžiausia dovana parapijai buvo „Atgaivink“ programa, kurios metu per 2,5 metų parapijos bendruomenė labai susivienijo. Tas laikas buvo ypatingas parapijai, kadangi daug naujų žmonių turėjo galimybę atrasti gyvąjį tikėjimą,  labiau pažinti ir atskleisti save, patirti bendrystės ir maldos džiaugsmą būnant, dalinantis ir pramogaujant kartu. Dauguma žmonių įsijungė į parapijos veiklą ir grupeles ne tik mūsų bažnyčioje, bet ir kitose.

Kaip ir kiekvienas vadovavęs dvasininkas, taip ir šis kunigas paliko savo indėlį, širdies dalelę, pripildytą meilės parapijai ir parapijiečiams.

2009 m. liepos mėn. parapijos klebono pareigoms paskirtas kan. dr. Vladas Gedgaudas.

Dabartinis klebonas nuoširdžiai ir tėviškai rūpinasi parapija. Stengiasi, kad mūsų parapija vis gražėtų ir augtų kaip bendruomenė, kad būtų atvira  naujiems žmonėms ir kad kiekvienas laisvai galėtų jungtis į parapijos veiklą, būtų pastebėtas ir svarbus. Nuo pirmų dienų parodydamas išskirtinį dėmesį Caritas veiklai ir savanoriams, atskleidė savo jautrumą, rūpestį skurstančiais, vargšais ir socialiai atskirtais žmonėmis.

Dabartinis klebonas stengiasi, kad parapija atjaunėtų. Dideles pastangas deda, kad parapijoje būtų kuo daugiau jaunimo, kad „sėkla“, duodanti gausių vaisių, „sudygtų“ naujai. Nes ta „sėkla“, kuri „sudygo“ prieš 25 metus, užaugo ir paliko mūsų bažnyčią.  Paliko, tačiau savo dvasinę patirtį, įgytą šioje parapijoje, skleidžia po visą Lietuvą ar net pasaulį.

Klebonui vadovaujant buvo atkurta Šv. Juozapo Darbininko moksleivių ateitininkų kuopa, atnaujintas vaikų ir jaunimo chorelis, kuris savo širdžių malda, šlovinimu paliečia ir džiugina ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Veiklą pradėjo naujos grupelės: Gyvojo Rožinio brolija, Blaivybės brolija, vaikų dienos užimtumo, senjorų grupelės. Daugelis grupelių ir toliau tęsia savo gražią ir prasmingą veiklą, tai: „Žemės druskos” bendruomenė, „Mamos maldoje”, Taize maldos grupelė, Marijos legionas, Pranciškonų pasauliečių ordinas, neįgaliųjų grupelė, sumos choras ir šlovinimo grupelės.

Klebonas rūpinasi dvasiniu augimu ir teologinėmis studijomis: veda rekolekcijas parapijiečiams, vadovauja Vidinio gydymo pamaldoms, toliau tęsia gražią tradiciją,  palaimindamas bei paremdamas parapijiečių iniciatyvas kviečiant dvasininkus, misionierius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio kraštų. Parapijiečiai labai vertina gerb. dabartinio klebono ypatingą charizmą – Šv. Rašto nagrinėjimą, aiškinimą; todėl susirenka į klebono vadovaujamą Šv. Rašto nagrinėjimo grupelę.

Klebonas kan. dr. Vladas Gedgaudas kviečia parapijiečius ne tik malda, bet ir aukomis prisidėti prie bažnyčios puoselėjimo.  Per klebono vadovavimo laikotarpį įrengta dabartinė zakristija, atnaujinta ir sutvarkyta klebonija ir bokštų stogai. Pakeistos didžiosios bažnyčios centrinės durys, sutvarkyta presbiterija. Baltai nutinkuota bažnyčios išorė teikia jaukumo, šilumos mūsų parapijai. Sutvarkytas bažnyčios ir koplyčios apšvietimas, įrengti bažnyčios patalpose tualetai. 2010 m. rugpjūčio 20 d. bažnyčia  pripažinta tinkama naudoti. Šventoriuje pastatytas 600 metų Žemaičių krikšto jubiliejaus progą menantis kryžius. Naujausias mūsų parapijos džiaugsmas – patogūs, prabangūs ąžuoliniai suolai.

Parapijos egzistavimo laikotarpiu kunigystės sakramentą priėmė šie kunigai: Vytautas Ripinskis, Visvaldas Kulbokas, Norbertas Martinkus, Vytautas Liesis, Andrius Bakstys, br. Bernardas Mindaugas Verbickas OP., kun. Eugenijus Puzynia SJ, br. Marius Jocys SJ (šiuo metu studijuoja Romoje).
https://juozapobaznycia.lt