Istoriniuose šaltiniuose Rokiškio dvaras pirmą kartą paminėtas 1499 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro privilegijoje. 1523 m. Rokiškyje apsigyveno kunigaikščiai Krošinskiai. Nuo XVIII a. pradžios Rokiškio miesto žemė priklausė Tyzenhauzams ir Pšezdzeckiams. Visos šios dinastijos susietos giminystės ryšiais. Ypač ryškų pėdsaką miesto istorijoje paliko Tyzenhauzai, suprojektavę miesto centrą. Jų iniciatyva buvo pastatyta gražiausia Lietuvoje neogotikinė Šv.Mato bažnyčia, dvaras, klasicizmo stiliaus prekybos namai, viešbutis, alaus darykla, plytų fabrikas, malūnas, ligoninė, mokykla.|

XVIII a. pab. Tyzenhauzai nutarė perkelti savo rezidenciją iš Postavų ir pastatyti naują dvaro sodybą. Jau 1797 m. Rokiškyje pasodintas parkas. Šio darbo iniciatoriumi laikytinas grafas Ignotas Tyzanhauzas. Jo užsakymu XIX a. pr. buvo pastatyti klasicistinio stiliaus dvaro rūmai, šalia jų iš abiejų šonų akmens mūro oficinos bei kiti dvaro ansambliui priklausantys pastatai. Šalia parko buvo įrengtas tvenkinys, pradėtas kurti zoologijos sodas. XIX a. pr. iš Vokietijos buvo pakviestas daržininkas Pilypas Arensas. Rokiškio parkas dar labiau pagražėjo, kai dvarą paveldėjo Konstantinas Tyzenhauzas, pasaulinio garso mokslininkas ornitologas. Rokiškio dvaro parke jis įrengė gamtos tyrimų laboratoriją, šiltnamiuose pasodino daug šiltųjų kraštų augalų. Jų sodinukai paplito aplinkiniuose dvaruose, buvo siunčiami į Vilnių ir Varšuvą.

1905 m. pagal architektų Karolio Jankovskio ir Pranciškaus Lilpopo projektą grafas Jonas Pšezdzeckis pradėjo rūmų rekonstrukciją, po kurios pasikeitė rūmų erdviniai tūriai: jie tapo erdvesni, aukštesni, pasikeitė jų stilius – iš santūrių, klasicistinių formų jie tapo barokiniais, net šiek tiek manieringais. Originaliai įrengtą valgomąjį, šviesią ir aukštą menę puošė vaizduojamojo meno kūriniai. Ypač vertinga buvo grafų Tyzenhauzų, vėliau Pšezdzeckių sukaupta paveikslų ir muzikos instrumentų kolekcija, kurių didžioji dalis dingo per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.

Rokiškio dvaro ansamblį sudaro 16 dvaro pastatų, romantiškas parkas, kuriame galima pamatyti aukštaičio valstiečio sodybos statinius: kluoną, klėtis, kalvę, čia perkeltus XX a. 7 dešimtmetyje.

1940 m. iš Lietuvos pasitraukus dvaro savininkams Pšezdzeckiams, pirmojo Rokiškio muziejaus vedėjo Petro Bliūdžiaus dėka Kraštotyros muziejus perkeltas į dvaro rūmus, tačiau galutinai muziejus dvare įsikūrė 1952 m.
Centriniuose rūmuose juntama praėjusių amžių dvasia. Restauruojamuose rūmuose dėmesį traukia didinga grafų menė, autentiškas valgomasis, didžiulis židinys su Tyzenhauzų herbu.

Pietinėje oficinoje pristatoma XX a. krašto dailininkų kūryba. Ypač vertinga medžio drožėjo Liongino Šepkos (1907 – 1985) kūrinių kolekcija. Tęsiant tradicijas, ir šiuo metu muziejuje vyksta klasikinės muzikos koncertai, vakarai, susitikimai. Čia rengiami medžio drožėjų konkursai, skulptorių plenerai, Kalėdinių prakartėlių parodos.

Rokiškio dvaro rūmai (krašto muziejus) – Tyzenhauzų al. 5, Rokiškis. Tel. 8-458-52261, 8-458-52835.

Literatūra: Gimtasis Rokiškis. Native Rokiškis. 1999.