Valdovų rūmai (Žemutinė reprezentacinė salė) (skaityti)
Garso fonas: The Lithuanian National Philharmonic Society’s Chamber Ensemble, Robertas Beinaris (oboe)
Visos šio objekto panoramos: Valdovų rūmai (21)
Aprašymas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansinė audiencijų menė, arba Žemutinė reprezentacinė salė
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Žygimanto Senojo (1506–1548) bei Žygimanto Augusto (1529/1530/1544/1548–1572) laikų renesanso stilistiką atspindinti menė tiek XVI, tiek ir XVII a. naudota kaip reprezentacinių ir muzikinių renginių salė, nes buvo didžiausia šiame aukšte. Manoma, kad joje 1529 m. įvyko mažamečio Žygimanto Augusto pakėlimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ceremonija, o 1633 ir 1639 m. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Vladislovas Vaza (1632–1648) čia priėmė Kuršo kunigaikščių priesaikas.
Renesansui būdingos kesoninės lubos atkurtos remiantis analogijomis. Ateityje jos bus dekoruojamos polichromijos būdu.
Vienas ryškiausių interjero akcentų – heraldinis palubės frizas. Ornamentikos atkūrimo pavyzdžiu tapo Krokuvos meistro Stanislovo Samostšelniko sukurto Žygimanto Senojo maldyno puošybos motyvai, o heraldiniai ženklai pasitelkti iš 1555 m. Vilniaus Žemutinėje pilyje sukurto herbyno, kuris šiandien saugomas Paryžiuje. Herbai atspindi XVI a. vidurio dinastijų, Lietuvos valstybės ir jos žemių heraldinius ženklus. Šiaurinės sienos centre – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas su didžiojo kunigaikščio karūna, abipus jo – Žygimanto Augusto tėvų (Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos) herbai, Gediminaičių ir Jogailaičių heraldiniai ženklai.
Šios vienintelės menės grindys išklotos vien glazūruotomis plytelėmis, atkurtomis pagal radinius. Atkurtos XVI a. pradžios krosnies kokliai dekoruoti ornamentais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Senojo herbais su monograma. Salę puošia XVI a. sietynų kopijos, sukurtos pagal Lietuvos dailės muziejuje saugomą pavyzdį.