Tautodailininkė Rimantė Butkuvė gimė Kėdainių rajone prie Apylaukio dvaro, užaugo ir mokėsi Kaune. Dar besimokydama mokykloje domėjosi poezija, teatru, tapyba, labai mėgo knygas. Dešimtoje klasėje pradėjo rašyti eilėraščius, domėjosi grafika, dekoravo keramiką „Jiesios“ gamykloje. Vėliau pradėjo kalti akmenį, drožti medį, daug dėmesio skyrė liaudies menui.

Drožėjos kelią Rimantė pradėjo visai atsitiktinai. Tautodailininkų sąjunga paprašė atstatyti kryžių. Rimantė iš vieno liaudies meistro nupirko įdomios kompozicijos medžio drožybos darbelį: Mergelė Marija ir angelas suklupę maldai prie tvorele aptverto kryžiaus. Tas angelas patraukė Rimantės dėmesį ir ji sumanė jį išdrožti pati. Tai ir buvo medinių angelų drožimo pradžia. 2005 metais R. Butkuvė apdovanota L. Šepkos prizu už meninę išraišką. Anot menotyrininkės dr. Laimos Šinkūnaitės, ,,Mūsų dienų formų, stilių įvairovėje dailininkė sugebėjo rasti savitą raiškos būdą. Visų be išimties jos skulptūrų būdingas bruožas - veidų ovalo plokštumos, „ištrauktumas“ į priekį,(…) kuriuose sukaupta gyva, veržli dvasia. Angelų veidai skirtingi, bet labai panašūs: dvasine būsena, pilna vidinės šviesos ir nuoširdumo“.

Tūkstančiai angelų, gimę jos svajose, buvo išdrožti iš medžio ir „išskridę“ į platųjį pasaulį, nutūpė į įvairiausias privačias kolekcijas, draugų namus ir tautodailės ekspozicijas. Jų dydis kinta nuo nykštuko iki žmogaus dydžio. Jie būna juodi arba raudoni, gali turėti spalvotus sparnus, būti linksmi ar susirūpinę, laiminti, miegoti, groti ar dainuoti įsivaizduojamuose choruose.

Savo tylos ir ramybės oazėje drožėja negali dirbti bet kada ir bet kaip. Prieš sėsdama drožti angelus, išsišluoja grindis, susiplauna indus, nepalieka jokių rūpesčių, galinčių trikdyti darbą. Atsisėdus ir pradėjus drožti, aplinkui gali vykti bet kas. Žmonės gali stebėti ją dirbančią, kalbėtis, bet jos tai netrikdo.

Rimantė dirba didesniais ar mažesniais ciklais. Skirtingų kūrybos periodų angelai labai skirtingi, tik jų veiduose atsispindi ta pati ramybė ir gėris.

Rimantė sako: „Neseniai baigiau ciklą „Spalvų pėdsakai“. Jis paremtas akimirkos filosofija. Kai aš žiūriu į dangų, mano žvilgsnis tampa žydras, kai einu žole - žalias. Viskas atsiranda iš stebėjimų. Mes viską gauname iš gamtos. Kai žvelgiu į vario raudonumu nusidažiusius grikių laukus, mano vaizduotėje išnyra raudonas angelas“.
Angelo tipas priklauso ir nuo medžiagos. Vos paėmusi medį į rankas Rimantė žino, kad šis angelas bus apvalaus veido, o šis - su išskleistais sparnais. Skulptorei labai smalsu, koks gi jis išeis, tad stengiasi nepaleisti jo iš rankų, kol neišdroš. Vos pabaigusi drožėja jau žino, kokiomis spalvomis naujasis kūrinys bus dažomas.
„Angelai yra visur. Stebėkite juos, klausykitės jų ir suprasite, kaip paprasta yra gyventi, suvoksite daugybę dalykų. Gyvendama čia, gamtoje ir tyloje aš juos nuolat jaučiu. Jie visada kartu su manimi. bet tiesą sakant, tai ne jie mane sekioja, o aš einu jų paliktais pėdsakais“, - taip sako drožėja.

Rimantė Butkuvė nuo 1990-ųjų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, surengusi daugiau kaip 10 autorinių parodų. Jos išdrožtos nedidelės skulptūrėlės pasklidusios po visą pasaulį, dirbinių turi įsigiję daugelis Lietuvos muziejų. 2007 m. tautodailininkei suteiktas meno kūrėjos statusas, 2007 metais dailininkė tapo respublikinės konkursinės Kauno apskrities tautodailės parodos „Aukso vainikas“' nominacijos laureatė. Nuo 1999 metų Rimantė Butkutė gyvena ir kuria Puzonių kaime, Birštono savivaldybėje.

Darbai:
Draugystė
Draugystė 2
Gyvas
Juodasis Angelas
Mano Angelas sargas