Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Senosios Žagarės bažnyčia



Muzikinio kūrinio atlikėjas: Baz 33

Objektas

Senosios Žagarės bažnyčia

Aprašymas

1523 m. Senojoje Žagarėje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Jos fundatorė buvo dvarininkė Marija Sirevičienė. Pasak M. Valančiaus, medinė Senosios Žagarės bažnyčia sudegė 1605 m. ir netrukus buvo pastatyta nauja. Iki 1712 m. bažnyčios buvo medinės.

Po 1712 metų gaisro buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia iš plytų ir kalkakmenio. Bažnyčios rūsyje buvusi palaidota šventąja vadinta Barbora Umiastauskaitė. Nors jos palaikų seniai čia nebėra, tačiau skliautuotame bažnyčios rūsyje stovi blizgančia drobule užklotas karstas, pamerkta gėlių.

Senosios Žagarės bažnyčia yra stačiakampė, halinė, trijų navų, atskirtų dviem mediniais profiliuotais stulpais. Presbiterija siauresnė už halę, suplokštinta apside. Prieangis taip pat siauresnis. Jis statytas 1844m. Bažnyčios sienos storos, tinkuotos. Langai su segmentine arka. Kairėje bažnyčios pusėje nuo įėjimo yra dvejos durys: vienos iš bažnyčios vidaus, kitos į šventorių. Bažnyčios lubos lentinės. Priekinį fasadą puošia trys arkinės nišos. Stogas gotikinis, aukštas, dengtas skarda. Priekyje – bokštelis varpeliui. Bažnyčios išorė gana santūrių, monumentalių renesanso formų. Yra restauruotas tik didysis bažnyčios altorius, įterpiant į jį naujos pušinės medienos. Išlikusi architektūrinė altoriaus dalis. Sakykla tradiciškai įrengta kairėje bažnyčios pusėje, prie zakristijos sienos. Vargonų choras medinis, paremtas dviem paprastais stulpais ant akmeninių postamentų. Viršuje jie puošti pjaustinėtais, stilizuoto žiedo ornamentais. Bažnyčioje yra vertingas sakraliniu ir meniniu aspektu procesijų altorėlis. Jis medinis, baroko stiliaus. Šiuolaikiškai tapyti arba pertapyti ant presbiterijos sienų šv. Petro ir šv. Pauliaus atvaizdai. Bažnyčia pirmiausia vertinga savo autentiška architektūra. Altorius, sakykla, procesijų altorėlis vertingi meniniu aspektu, nes parodo baroko raidą Lietuvoje.