Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Europos Sąjungos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkų ir Parlamentinio demokratijos forumo susitikimas (skaityti)



Visos šio objekto panoramos: Įvykiai Lietuvos Respublikos Seime (15)

Pasidalinkite su draugais:

Aprašymas

Pradėdamas Europos Sąjungos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkų ir Parlamentinio demokratijos forumo susitikimo antrąjį posėdį, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka informavo, kad jame daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos klausimui Rytų partnerystės programos kontekste.

Europos Parlamento (EP) stebėsenos misijos Ukrainoje narys, buvęs EP Pirmininkas Pat Coxas, kalbėdamas apie Rytų partnerystės perspektyvą, sakė: „Manau, be galo svarbu, kad Europos Sąjunga siųs aiškų signalą visiems Rytų partnerystės dalyviams dėl jų ketinimų. Vienas iš signalų turi būti: durys išlieka atviros“.

Analizuodamas Ukrainos atvejį, P. Coxas kalbėjo: „Akivaizdu iš visuomenės apklausų ir iš to, ką matome savo akimis, ukrainiečiai, neatsižvelgiant į tai, kokioje Ukrainos dalyje jie gyveno, turi daug vilčių dėl savo šalies ateities Europoje. Tai nauja karta, karta, kuriai durys turi būti atviros, kuriai reikia suteikti šansą, kad jų lūkesčiai bus įvykdyti. Kas įvyko per pastarąsias kelias savaites: akivaizdu, kad Ukrainos Vyriausybei teko patirti didžiulį spaudimą dėl prekybos apribojimų. [...] Šiuo metu neaišku, apie ką derėjosi aukščiausio lygio politikai iš Kijevo ir Maskvos. Yra svarstymų, kas galėtų būti derybų objektu, bet ES būtų naudinga žinoti, ar po Vilniaus viršūnių susitikimo vyksta dialogas ir ką konkrečiai siūlo Rusija. Ne mano reikalas, bet esu įsitikinęs, kad Ukrainos pilietinė visuomenė ir visi žmonės apskritai norėtų žinoti apie šalies ateitį, kas sutarta, jei apskritai kas nors sutarta.“

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Vitaliy Kalyuzhnyi, aptardamas padėtį šalyje pabrėžė, kad skirtingus siekius atstovaujančios Ukrainos politinės jėgos neįvertino galimų rizikų ir pasekmių, o Ukrainos Prezidentas, anot kalbėtojo, „supranta savo asmeninę atsakomybę šaliai ir elgiasi adekvačiai neskubėdamas pasirašyti dokumento, kuriame mato daug trūkumų. Reikia pasakyti, ne tik dokumente –¬ ir mes klydome. Klaidas reikia taisyti, o ne jas dauginti. Klaidų taisymas bus pavestas žmonėms, kurie puikiai supranta šią situaciją ir jie galės dokumentą parengti taip, kad jis atitiktų ir ES, ir Ukrainos interesus.“

Tuo metu Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Vitalis Klitschko išdėstė kitokią poziciją: „Deja, mūsų ateičiai Europoje kilo rizika: Prezidentas Janukovyčius išdavė Ukrainos gyventojų ateitį. Jo verslo ir politiniai interesai tapo didesni ir svarbesni negu piliečių noras gyventi visuomenėje, kur vadovaujamasi teisės viršenybės principais, kur gerbiamas žmogaus teisės ir socialinių standartų normos. Jų lūkesčiai žlugo.“ „Ukrainos visuomenė remia europinį kelią. Pasižiūrėkite į žmones, kurie Kijeve bei kituose miestuose ir miesteliuose iš tiesų protestuoja ir remia europinę integraciją“, – kalbėjo V. Kličko.

Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas kalbėjo apie priežastis, nulėmusias dabartinę Ukrainos padėtį: „Jei ir yra kokia nors pamoka, kurią mes turime išmokti, tai greičiausia yra tai: mes turime veikti strategiškiau ir visas mūsų politikos sritis nuosekliau ir strategiškiau panaudoti. Mes išmokome, kad jeigu mes norime būti stipriais politiniais aktoriais mūsų kaimynystėje, turime veikti. Labai sunku tai padaryti, kadangi sprendimus turi priimti net 28 valstybės narės. Mes galime tai padaryti, jeigu turėsime stiprius vadovus. Būtent todėl aš manau, kad labai svarbu, jog būtų labai stipri Europos išorės veiksmų tarnyba“. Apie Ukrainos perspektyvą EP Užsienio reikalų komiteto vadovas sakė: „Ką darysime dabar? Manau, ir toliau turėtume laikyti duris atviras ir stebėti situaciją. Tai, kas šiomis dienomis vyksta Ukrainoje, kelia nerimą, nes susiduria proeuropietiškos ir konservatyviosios jėgos – kyla pavojus, kad šalis skils. Todėl ir toliau manome vesti aktyvų dialogą, remti proeuropietiškas jėgas ir įsitraukti į kampaniją tam, kad nebūtų skleidžiama klaidinga informacija apie tai, kas galėtų atsitikti, jei būtų pasirašytas Asociacijos susitarimas. Nepaisant to, kad Ukraina nepasirašys Asociacijos susitarimo – tai uždeda šešėlį Vilniaus viršūnių susitikimui – tikiu, Rytų partneryste“.

Į viršų