Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Gotikinė sargybinė
Tai – pirmoji Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicijos menė, pradedanti „žemutinio aukšto“ reprezentacinio trakto patalpų grupę. Ji turėjo būti sargybinė, nes yra greta kiemo laiptinės bokšto – pagrindinio rūmų komunikacijos centro. Salė atkurta kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506) laikų vėlyvosios gotikos stiliaus menė.

Salė perdengta gotikiniais kryžminiais skliautais su raktiniais akmenimis nerviūrių sankirtose. Raktiniai akmenys liudija XV a.–XVI a. pradžios Lietuvos valdovų dinastinius ryšius ir yra papuošti Aleksandro Jogailaičio, jo tėvų (Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) ir Elžbietos Habsburgaitės) bei žmonos, Maskvos kunigaikštytės Elenos, heraldiniais ženklais. Herbų figūrų formos parinktos remiantis autentiška tų laikų ikonografija.

Remiantis radiniais taip pat atkurtos grindys, langų vitražai. Salės kampe pagal pirmame aukšte rasto židinio fragmentus atkurtas kampinis židinys. Ateityje šioje salėje planuojama atkurti ir gotikinę krosnį iš archeologų gausiai rastų vadinamųjų dubeninių koklių.

Salės kilnojamųjų vertybių ekspozicijoje rodomi jos istorinę sargybinės funkciją atspindintys eksponatai – XVI–XVIII a. Europos valdovų rezidencijose apsaugos karių naudoti įvairūs ginklai, šarvai ir jų elementai, garsius Lietuvos karvedžius bei mūšius vaizduojantys grafikos darbai ir istoriniai žemėlapiai.