Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Gotikinė antikamera
Ši salė atspindi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506) laikų vėlyvosios gotikos stilistiką. Salė įsiterpusi tarp sargybinės ir audiencijų menės, todėl pagal reprezentacinių patalpų seką ji turėjo būti antikamera (prieškambaris prieš Sosto salę).

Salės perdanga – vėlyvajai gotikai būdingas žvaigždinis skliautas. Jo nerviūrų sankirtose esantys raktiniai akmenys papuošti reljefiniais heraldiniais ženklais, atspindinčiais Aleksandro Jogailaičio laikų Lietuvos valstybės ir jos valdančiosios Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos, svarbiausių žemių (Vilniaus, Trakų, Žemaitijos, Kijevo, Smolensko, Voluinės) heraldinius ženklus. Herbams atkurti remtasi autentiška XV a.–XVI a. pradžios ikonografine medžiaga.

Salės skliautas, jo nerviūrų formos, keraminės grindys ir kiti dekoro elementai atkurti remiantis radiniais, aptiktais po šia sale esančiame rūsyje, nes, XVII a. viduryje įvykus sprogimui, visų aukštų menių perdangos sukrito į rūsį. Portalo arkos apvadas, vitražiniai langai ir stilizuoti viduramžiški sietynai atkurti pagal autentiškus radinius, ikonografiją ir kaimyninių šalių gotikinių rezidencijų analogijas. Remiantis archeologiniais radiniais atkurta ir XV a. vidurio stilistiką atspindinti gotikinė krosnis. Jos kokliai dekoruoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbais, Lenkijos ir Lietuvos pasaulietinės bei bažnytinės diduomenės heraldiniais ženklais, religiniais siužetais ir mitologinių būtybių atvaizdais.

Salės kilnojamųjų vertybių ekspozicijoje rodomi seniausi XV–XVI a. gotikiniai baldai, gobelenai, tapybos darbai ir kitos vertybės. Eksponatai atspindi salės gotikinę stilistiką ir kuria jos, kaip antikameros (prieškambario, laukiamojo), istorinę funkcinę paskirtį.