Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansinis raštinės kambarys Manoma, kad šis kambarys XVI a., greičiausiai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1506–1548) laikų, turėjo būti valdovo miegamasis. Mat tai galinė pietų korpuso patalpa, kurios sienoje buvo įrengti slaptieji sraigtiniai laiptai, o prie pietinės sienos kampo pastatytas tualeto bokštelis.

XVII a. pradžios šaltiniai mini greta buvus mėgstamiausią Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos (1587–1632) kambarį, kuriame valdovas praleisdavo daugiausia laiko. Šalia neabejotinai turėjo būti jo sekretorių ir raštininkų patalpos. Sraigtine laiptine sienoje tos patalpos galėjo turėti ryšį ir su trečiame aukšte buvusia Barokine audiencijų mene. Todėl šioje patalpoje, esančioje tarp XVII a. valdovo kabineto ir kanceliarijos, numatyta įrengti raštinės (sekretoriato) ekspoziciją.

Salė perdengta analogiška sijine perdanga, kaip ir ankstesnėje salėje. Dvejos sienų durelės veda į slaptą laiptinę sienos viduje ir iki XVII a. pradžios buvusį tualetą. Patalpos grindys ir portalas atkurti remiantis autentiškų radinių medžiaga. Patalpoje atkurta ir XVI a. antro ketvirčio, Žygimanto Senojo (1506–1548) laikų, renesansinė koklinė krosnis. Kokliai dekoruoti augaliniais motyvais, juose pavaizduoti bibliniai siužetai, šventieji (šv. Ona pati trečioji, Adomas ir Ieva, šv. Jurgis) ir alegorinės figūros (įsimylėjėlių porelė).

Salėje rodomos kilnojamosios vertybės (spinta, stalas, krėslai) kuria renesanso ir ankstyvojo baroko stilistikos raštinės įvaizdį. Čia eksponuojami ir žymių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakanclerių – šių rūmų perstatymais besirūpinusio artimo Vazų dinastijos valdovų patarėjo Stepono Paco bei dosnaus kultūros, meno mokslo mecenato ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto įkūrėjo Kazimiero Leono Sapiegos – portretai.