Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Skaistgirio šv. Jurgio bažnyčia



Muzikinio kūrinio atlikėjas: Baz 26

Objektas

Skaistgirio šv. Jurgio bažnyčia

Aprašymas

Skaistgirio bažnyčios (Joniškio r.) dailės kūriniai mažai tyrinėti; dažniausiai jie tik paminimi arba analizuojami fragmentiškai. Trūksta išsamesnių tyrimų.
Dabartinės Skaistgirio Šv. Jurgio parapinės bažnyčios inventoriuose rašoma, kad ji pastatyta 1838 m. (o ne 1836 m., kaip nurodoma literatūroje) kapeliono kunigo Juozapo Jucevičiaus, Žagarės dvaro savininko grafo Platono Zubovo ir parapijiečių lėšomis. Anksčiau, 1827 m., buvo pastatyta plūkto molio, tinkuota, kalkėmis baltinta koplyčia vietoj griūvančios medinės.

Skaistgirio bažnyčia mūrinė, stačiakampė, halinė, su plačiu trijų skirtingų tarpsnių bokštu priekyje. Apatinis tarpsnis aukščiausias, puoštas keturiais piliastrais ir primena klasikinį portiką. Vidurinis – žemesnis, su arkiniu langu, o viršutinis primena bokštelį su pusiau apskritais arkiniais langais. Šoniniai fasadai paprasti, gale yra trisienė apsida su apskritais langais, šonuose įrengtos zakristijos.

Bažnyčios interjeras santūrus, paįvairintas lenktais lubų kraštais ir nesudėtingais karnizais su dantikulomis. Rūstų vidų pagyvina altoriai – prasminiai ir meniniai bažnyčios akcentai.

Didysis altorius – medinis, stovi apsidoje, bažnyčios centrinėje ašyje. 1849 m. jis perdarytas iš senesnio, kuris, sprendžiant iš detalių ir elementų, buvo statytas XVII a. antrojoje pusėje. Altorius gan darnių proporcijų. Jo lentinė pakyla dviejų pakopų, su reta Lietuvoje pusapskrite priekine dalimi. Mensa sarkofago formos, su priekyje nutapyta Kristaus monograma IHS. Tabernakulis didelis, šventyklėlės formos, dviejų tarpsnių, lankstyto trapecinio plano pusapskričiu priekiu. Apatinis tarpsnis žemesnis, su kolonų postamentais šonuose ir metalinėmis durelėmis. Ant jų pavaizduotas Atpirkimo simbolis – taurė. Viršutinio tarpsnio šonuose yra kolonėlės, remiančios platų antablementą, ir pusapskritė arkinė niša. Viršuje įkomponuota ant knygos gulinčio avinėlio su kryžiumi skulptūra – Kristaus ir jo Atpirkimo aukos simbolis. Tabernakulio forma turi barokui būdingų bruožų. Retabulas vieno tarpsnio, grakščių proporcijų, kontrastingų formų. Jo plokštumą skaido keturios grakščios kolonos, kurios remia laužtinį, nesudėtingo profilio antablementą. Retabulo viršuje įkomponuotas pusės apskritimo formos skydelis, primenantis gloriją. Tarp kolonų aplikuoti reljefiniai vaisių ryšelių drožiniai. Aukščiau įkomponuoti C motyvų žemi reljefiniai frizai. Antablementas dekoruotas barokinėmis sparnuotomis angelų galvutėmis. Reikšmingi men- iniai akcentai – altoriaus sparnai. Jie, matyti, perkelti iš senosios 1668 m. statytos Skaistgirio koplyčios. Sparnai, kitaip nei kitų Lietuvos bažnyčių altorių, atviros formos, papuošti horeljefiniais kremzliniais ornamentais, sudarančiais konsolę ir baldakimą skulptūroms. Dr. M. Matušakaitei jie primena Pievėnų bažnyčios (Mažeikių raj.) Didžiojo altoriaus sparnų viršų. Altoriaus sparnuose stovi šv. Stanislovo ir šv. Kazimiero skulptūros. Jos tradicinės ikonografijos, netaisyklingų proporcijų, aptakaus silueto, statiškos. Rankos sulenktos, atkištos, galvos pasvirusios į priekį. Panašiai drožtos šv. Petro ir šv. Pauliaus statulos. šventųjų galvos plokščios, garbanotais plaukais su sruoga, vertikalios rūbų klostės apačioje platesnės, banguotos. Panašia maniera drožtos šv. Abraomo (?) ir Kristaus Pasaulio valdovo skulptūros, tačiau jos dinamiškesnės. Tokia statulų raiška būdinga vietinei XVII a. antrosios pusės altorių plastikai. Skulptūros derinamos su retabulo architektūrine dalimi, akcentuojančia vertikalumą. Paveikslai „Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija Gailestingumo Motina” ir „Šv. Antanas“ tapyti vėliau, XIX a. antrojoje pusėje. Be to, XIX a. pirmosios pusės bažnyčios inventoriuose minimas Didžiajame altoriuje buvęs paveikslas „Šv. Jurgis”.
Kiti du mediniai altoriai įrengti bažnyčios šonuose, prie zakristijų sienų. Mensos, tabernakuliai, retabulų architektūrinės dalys dekoruotos pastačius bažnyčią. Drožinių, skulptūrų stilius būdingas XVIII a. pirmajai pusei. Altoriai gana panašios struktūros, grakščių proporcijų, vertikalaus ritmo. Jų pakylos vienos pakopos, nusklembtais kampais, apatinės dalys (mensos) – sarkofago pavidalo. Kairiojo altoriaus (įėjus į bažnyčią) priekyje nutapyta Švč. Mergelės Marijos monograma, dešiniojo – Kristaus kančios simbolis kryžius su erškėčių vainiku. Pastarojo altoriaus tabernakulis trapecinis, šventyklėlės pavidalo. Jo kampus puošia kolonėlės. Tarp jų yra pusapskritės arkos su kriauklėmis formos nišos, kuriose stovi šventųjų statulėlės. Šventųjų figūros kresnos, sustingusių pozų, rūbų klostės drožtos vertikaliai. Kito altoriaus tabernakulis spintelės formos, nedekoruotas. Virš mensų dviejų tarpsnių retabulai. Kairiojo altoriaus retabulas dekoruotas tokiomis pat kolonomis ir puskolonėmis kaip ir Didžiojo. Dešiniojo alto- riaus retabulo apatinis tarpsnis papuoštas drožinėtu apsivijusiu, kekėmis apkibusiu vynmedžiu, kuris simbolizuoja Kristų. Viršutinį tarpsnį puošia reljefinis augalas, pratęsiantis kolonų vertikales. Tarpsnio viršų vainikuoja kremzliniai ornamentai. Altorių sparnai apačioje papuošti ažūriniu ornamentu iš veržlių spirališkų akanto lapų ir lankstytų kaspinų, o aukščiau - vien tik S pavidalo akanto lapais. Lankstytos altorių viršūnės dekoruotos C formą primenančiais akanto lapais.

Altoriuose daug paveikslų ir skulptūrų. Kairiajame altoriuje virš antablemento įkomponuotos piligrimo su lazda bei varpeliu ir šv. Teresės statulos. Jos ramių, statiškų linijų, monumentalios. Paveiksle „Šv. Martynas Turietis” vaizduojamas šv. Martynas, duodantis drabužio skverną luošam elgetai, klūpinčiam prie jo kojų. Kitame paveiksle – šventas Baltramiejus, kuriam budelis lupa odą už karaliaus Polini- jaus atvertimą į krikščionybę. Paveikslai būdingi XIX a. Dešiniajame altoriuje įkomponuotos barokinės trimituojančių angelų skulptūros. Angelų figūros kresnos, putlios, žengiančios į priekį, pailgomis gal- vomis, didelėmis akimis. Rūbų apačia iškirpta, pūsta, su plačiomis klostėmis. Apatinio tarpsnio nišoje su drožinėtais lapais papuoštu rėmu stovi Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra. Jos ekspresyvios formos būdingos XX a. pirmosios pusės dailei. Kristaus poza ekspresyvi, neįprastai pasukta, mod- eliuota stambiomis apimtimis. Rūbas drožtas didelėmis ir giliomis klostėmis. Veidas natūralistinis, jame nematyti kančios, tik išsekimas. Viršutiniame tarpsnyje įkomponuotas paveikslas „Šv. Mykolas Arkangelas“. Šventasis vaizduojamas sparnuotas, su šarvais ir iškeltu kalaviju dangaus fone. Vyrauja melsvos spalvos, švelni eskizinė tapyba. Tikėtina, kad paveikslas tapytas XIX a. antrojoje pusėje.

Krikštykla įrengta 1842–1849 m. Ji paprasta, altoriaus formos. Apačioje – spintelė šventintam vandeniui ir aliejams. Retabulas suplokštintas, dekoruotas kompozicinėmis kolonomis, kurios remia nesudėtingo profilio antablementą. Jame įkomponuotas paveikslas „Jėzaus krikštas”. Aukščiau yra lankstytų kontūrų skydelis su šv. Dvasios simboliu. Jis puoštas voliutiniais akanto lapų ornamentais ir užbaigiamas karališkąją karūną simbolizuojančia smaile – Kristaus valdovo idėja. Sakykla mūryta 1840 m. Ji daugiakampė, smailia apačia, puošta tik profiliuotais rėmeliais.

Skaistgirio bažnyčios interjeras būdingas XVII–XIX a. Vyrauja baroko formos: vertingi ornamentiniai drožiniai su kremzlių, akanto lapų motyvais, savitos skulptūros. Krikštykla ir sakykla paprastos, būdingos XIX a. pirmajai pusei.

Valentas Cibulskas