Jėzuitų
ordino pastatyta Romos katalikų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į
dangų bažnyčia Skaistkalnėje yra labiausiai išsiskiriantis
ankstyvojo baroko architektūros paminklas. Dar 18 a. pradžioje
bažnyčia buvo didžiausia ir prabangiausia katalikų bažnyčia
Latvijoje.

Pirmoji
medinė bažnyčia Skaistkalne pastatyta 1658 m. Jos ištakos
siejamos su regėjimo praradimo ir stebuklingo praregėjimo legenda
Johannui von
Bergui-Carmeliui, tuometiniam Skaistkalnės dvaro
savininkui, atsidėkodamas už tai jis pažadėjo savo lėšomis
pastatyti šventyklą.

Skaistkalnėje
pastatyta nauja didinga mūrinė katedra datuojama XVII a. 1692
m. ši bažnyčia buvo pastatyta. Bažnyčios pastatymo metai
yra matomi virš centrinių šventyklos durų, ant frontono šalia
jėzuitų ordino devizo „AD MAIOREM DEI GLORIAM“.

Pirmąją
Skaistkalnės katalikų bažnyčią aptarnavo jėzuitai nuo 1660 m.,
Kurie ten įsteigė nuolatinę misiją 1666 m. 1677 m čia
taip pat buvo pašventintas jėzuitų vienuolynas.

Skaistkalnės
bažnyčia yra viena didžiausių ir gražiausių bažnyčių
Latvijoje. Didelė baltai dažyta trijų erdvių bazilika,
kurios vakariniame Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo pastatyti
du įspūdingi bokštai, buvo viena iš pirmųjų ankstyvojo baroko
stiliaus dviejų bokštų katedros bažnyčių Latvijoje. Tai
tapo savotišku pavyzdžiu daugeliui vėliau pastatytų katalikų
bažnyčių Latgaloje.

Bažnyčios
interjeras taip pat yra unikalus italų baroko Latvijoje pavyzdys,
kur vešlias architektūrines formas (arkos, masyvūs stulpai,
sodriai profiliuoti karnizai ir kt.) Gausiai papildo interjerą
reljefinis tinkas ir dekoratyvinė tapyba.

Didžiulis,
apie 12 m aukščio, medžio drožtas altorius buvo sukurtas tuo
pačiu metu kaip ir bažnyčia. Šiuo metu eksponuojamas
altoriaus paveikslas yra Rubenso
paveikslo „Kristus ant
kryžiaus“ XIX amžiaus kopija. Altoriuje pagal jėzuitų
tradicijas taip pat matome medžio drožinėtas figūras, kurias
sukūrė jėzuitų ordino įkūrėjas Ignacas Lojola ir Pranciškus
Ksaveras.

Bažnyčios
sakyklos pakylą puošia medžio drožinėtos Dievo Motinos ir angelų
figūros. Podiumą palaikanti moters figūra su taure ir knyga
rankoje.

Daugelis
Kuržemės ir Vidžemės katalikų aristokratų kaip amžino poilsio
vietą pasirinko didingosios katedros rūsius - Vidžemės valdytojai
Peteris Lasi (1678-1751) ir George'as
Brownas (1698-1792),
Vidžemės, Estijos, Kuržemės ir Pskovo valdytojai. apylinkių
bajorai ir katalikų kunigai.