Jėzuitų ordino pastatyta Romos katalikų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Skaistkalnėje yra labiausiai išsiskiriantis ankstyvojo baroko architektūros paminklas. Dar 18 a. pradžioje bažnyčia buvo didžiausia ir prabangiausia katalikų bažnyčia Latvijoje.

Pirmoji medinė bažnyčia Skaistkalne pastatyta 1658 m. Jos ištakos siejamos su regėjimo praradimo ir stebuklingo praregėjimo legenda Johannui von
Bergui-Carmeliui, tuometiniam Skaistkalnės dvaro savininkui, atsidėkodamas už tai jis pažadėjo savo lėšomis pastatyti šventyklą.

Skaistkalnėje pastatyta nauja didinga mūrinė katedra datuojama XVII a. 1692 m. ši bažnyčia buvo pastatyta. Bažnyčios pastatymo metai yra matomi virš centrinių šventyklos durų, ant frontono šalia jėzuitų ordino devizo „AD MAIOREM DEI GLORIAM“.

Pirmąją Skaistkalnės katalikų bažnyčią aptarnavo jėzuitai nuo 1660 m., Kurie ten įsteigė nuolatinę misiją 1666 m. 1677 m čia taip pat buvo pašventintas jėzuitų vienuolynas.

Skaistkalnės bažnyčia yra viena didžiausių ir gražiausių bažnyčių Latvijoje. Didelė baltai dažyta trijų erdvių bazilika, kurios vakariniame Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo pastatyti du įspūdingi bokštai, buvo viena iš pirmųjų ankstyvojo baroko stiliaus dviejų bokštų katedros bažnyčių Latvijoje. Tai tapo savotišku pavyzdžiu daugeliui vėliau pastatytų katalikų bažnyčių Latgaloje.

Bažnyčios interjeras taip pat yra unikalus italų baroko Latvijoje pavyzdys, kur vešlias architektūrines formas (arkos, masyvūs stulpai, sodriai profiliuoti karnizai ir kt.) Gausiai papildo interjerą reljefinis tinkas ir dekoratyvinė tapyba.

Didžiulis, apie 12 m aukščio, medžio drožtas altorius buvo sukurtas tuo pačiu metu kaip ir bažnyčia. Šiuo metu eksponuojamas altoriaus paveikslas yra Rubenso
paveikslo „Kristus ant kryžiaus“ XIX amžiaus kopija. Altoriuje pagal jėzuitų tradicijas taip pat matome medžio drožinėtas figūras, kurias sukūrė jėzuitų ordino įkūrėjas Ignacas Lojola ir Pranciškus Ksaveras.

Bažnyčios sakyklos pakylą puošia medžio drožinėtos Dievo Motinos ir angelų figūros. Podiumą palaikanti moters figūra su taure ir knyga rankoje.

Daugelis Kuržemės ir Vidžemės katalikų aristokratų kaip amžino poilsio vietą pasirinko didingosios katedros rūsius - Vidžemės valdytojai Peteris Lasi (1678-1751) ir George'as
Brownas (1698-1792), Vidžemės, Estijos, Kuržemės ir Pskovo valdytojai. apylinkių bajorai ir katalikų kunigai.