Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansinis valstybės kanceliarijos kambarys
Iki renesansinės rūmų rekonstrukcijos ši ir gretima nedidelė patalpa, buvusios tuomečio pietų korpuso gale, greičiausiai buvo privatūs didžiojo kunigaikščio apartamentai. Šioje salėje turėjo būti valdovo kabinetas. XVII a. pradžioje rūmus išplėtus į vakarus, abi mažosios patalpos galėjo tapti valstybės kanceliarijos ir raštinės buveine, nes privatūs valdovo apartamentai pasislinko į vakarų korpusą. Todėl pasirinkta ekspozicinė šios salės paskirtis – Lietuvos valstybės kanclerio kabinetas.

Salės grindys ir židinys atkurti remiantis radiniais. Patalpoje atkurta ir XVI a. antro ketvirčio, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Senojo (1506–1548) laikų, renesansinė koklinė krosnis. Jos kokliai dekoruoti augaliniais motyvais, mitologinių būtybių atvaizdais (grifai, dviuodegės sirenos), juose vaizduojami bibliniai siužetai (Kūdikėlis Jėzus).

Salėje rodomos kilnojamosios vertybės kuria istorinės funkcijos – kanclerio kabineto – įvaizdį. Todėl čia matomi XVI–XVII a. renesanso ir ankstyvojo baroko stilių baldai (spinta, stalai, krėslai) ir istoriniai Lietuvos žemėlapiai. Ant stalo eksponuojamas Trečiojo Lietuvos Statuto XVII a. pradžios leidimas. Lietuvos Statutai rengti šiuose rūmuose. Trečiojo Statuto redagavimo darbams atlikti buvo skirta atskira patalpa, buvusi greta
valdovo apartamentų.

Kabinete rodomas vieno iš Trečiojo Lietuvos Statuto kūrėjų, prisidėjusių ir prie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remonto XVII a. pradžioje, Lietuvos kanclerio Leono Sapiegos portretas. Kitas Lietuvos kancleris, kurio portretas eksponuojamas, – tai kunigaikštis Albrechtas Stanislovas Radvila. Jo atsiminimai yra svarbiausias XVII a. pirmos pusės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų raidos, iškilmių ir kasdienio dvaro gyvenimo pažinimo šaltinis.